Estijos kultūra: tradicijos, bruožai
Estijos kultūra
Viena iš Baltijos kaimynų Rusija, Estijos šalis dažnai tampa anekdotų objektu. Neskubantis ir ramus jos gyventojų temperamentas pasireiškia viskuo, todėl Estijos kultūra yra veidrodinis nacionalinio charakterio vaizdas. Estai yra nuoširdūs, sąžiningi, kruopščiai nusiteikę detalėms, tvirti, pasirengę viską baigti ir labai padorūs.
Užkariautojai ir jų įtaka
Estijos kultūra susiformavo per daugelį amžių ir ją formuodami reikšmingą vaidmenį atliko daugybė užkariautojų. XI amžiuje kunigaikštis Jaroslavas įkūrė Tartu miestą kampanijoje prieš Chudą, o rusų neologizmai papildė tų kraštų gyventojų žodyną..
XIII amžiuje šalį apėmė kryžiuočiai, jos žemės tapo daugybės danų ir vokiečių namais, vadinasi, Estijos kultūra gavo naujas injekcijas užsienio muitų ir įsakymų forma..
XV amžius atnešė naują užsidegimą: gausiai buvo pradėti statyti krikščionių vienuolynai, kurie taip pat tapo pirmaisiais švietimo centrais. Viduramžiais Estijos kultūra taip pat įgavo miesto raidą. Hanzos sąjunga, kurioje atsidūrė šalis, buvo įkurta siekiant apsaugoti progresuojančius pirklius nuo feodalininkų dominavimo, o jos nariai įgijo naują europietišką gyvenimo būdą.
UNESCO saugo Taliną
Pasaulio kultūros pavelde pateiktas senasis Estijos sostinės centras. Svarbiausių jos objektų statyba pradėta XIII a., O Toompea pilis tapo pačiu pirmuoju mūriniu pastatu Taline.
Sostinės svečius ne mažiau džiugina Dome katedra, pastatyta senamiestyje tuo pačiu istoriniu laikotarpiu. Svarbi senojo Talino žemutinėje kultūros paveldo vietoje yra Rotušės aikštė su Rotušės pastatu. Gotikiniai pastato kontūrai atrodo iškilmingi ir didingi. Aikštė tampa neįtikėtinai graži per kalėdines šventes, kurias ypač mėgsta estai.
Pasveikino drabužiais
Tautiniai drabužiai yra svarbi senosios Estijos kultūros paveldo dalis. Šiandien ją galima pamatyti daugiausia muziejuose, o prieš šimtmetį liaudies kostiumas buvo laikomas elegantišku drabužiu ir kiekvienas estas buvo įpareigotas jį turėti pagal amžių. Merginos vilkėjo siuvinėtus marškinius ir kilimų sijonus. Jų papuošalai buvo iš sidabro, o galvos apdangalas liudijo vedusios ponios statusą. Vyrai apsirengė kukliau, tačiau be iškilmingo tautinio kostiumo ir jiems ne vienos šventės ar šventės.
Nuotraukos