Tadžikistano tradicijos
Alpių Tadžikistanas nėra labai populiarus tarp turistų, tačiau tie, kurie aplankė jos miestus ir kaimus, pažymi vietinių gyventojų unikalumą ir originalumą bei jų papročius. Neinicijuota Tadžikistano tradicija gali atrodyti labai panaši į islamo tvarką bet kurioje kitoje musulmonų šalyje, tačiau atidžiau ištyrus paaiškėja daug individualių savybių..
Rytų arbatos namas
Tadžikai, kaip ir daugelis kitų Vidurinės Azijos tautų, turi savitus vyrų klubus, kuriuose įprasta diskutuoti naujienomis, dalintis įspūdžiais, sudaryti sandorius ir galiausiai tiesiog gerti žaliąją arbatą, bėgant nuo vidurdienio karščio. Arbatinės egzistavo prieš kelis šimtmečius ir šiandien neprarado savo svarbos. Tadžikistano tradicijos nurodo, kad tik vyrai turi lankytis arbatinėje. Čia jie geria arbatą ir sprendžia svarbius klausimus, o lankytojai į arbatinę atveža naujienų ir įdomių istorijų apie kitas šalis ir kraštus..
Pavasaris ateina. Pavasario kelias!
Tadžikų Nauji metai vadinami „Navruz“ ir yra švenčiami vernaline lygiadieniu. Tai sutampa su žemės ūkio darbų pradžia ir yra gamtos ir žmogaus atsinaujinimo simbolis. Pagal seną Tadžikistano tradiciją, Navruzo metu įprasta dosniai statyti stalus, rengti žaidimus ir šventes.
Snieguolių ir tulpių atostogos yra susijusios su kalnų slėnių žydėjimu ir švenčiamos be mažo masto. Dažni tokių švenčių svečiai yra imtynininkai, organizuojantys varžybas nacionaliniame imtynių „Gushtingiri“.
Liaudies amatai
Tadžikai visada buvo žinomi dėl savo sumanių audėjų, o jų pagaminti šilko ir vilnos audiniai buvo vertinami toli už šalies sienų. Audimas buvo daugybė vyrų ir būtent jie tapo nepralenkiamais meistrais gaminant ryškius ir spalvingus paveikslus, iš kurių siuvo tautinius kostiumus..
Tadžikistano tradicijos išsaugomos gaminant papuošalus ir keramiką. Kaip suvenyrą iš šalies galite atsinešti nacionalinių siuvinėjimų ar suklastotą figūrėlę, paveikslą, sumaniai išpjaustytą iš medžio, ar alabastrinę figūrėlę..