Taigi pirmasis susitikimas įvyko Kolomenskoye parke. Sąžiningai, nesitikėjau, kad ateis tiek daug žmonių. Puiku, mūsų buvo beveik 30, įskaitant vaikus! Man buvo labai malonu matyti visus ir ne mažiau džiugu, kad atėjai. Buvo įdomu kalbėtis, klausytis istorijų iš gyvenimo, sužinoti ko nors naujo sau. Juokinga, kaip mes visi esame skirtingi, bet tuo pačiu metu, kai yra kažkas bendro, tada bendravimui nėra jokių kliūčių. Tikiuosi, niekam nebuvo nuobodu ir niekas nesigailėjo ateidamas į susitikimą tą dieną. ačiū už kompaniją!
Kaip žadėjau, paskelbiu, kad visi galėtų apsikeisti kontaktais komentaruose, palikdami nuorodą į savo profilį socialiniuose tinkluose ir pridėdami vienas kitą kaip draugus. Tik pageidautina, kad avataras ar gretimos nuotraukos būtų veidas, o ne kai kurie kotai, kitaip bus sunku atpažinti asmenį už jo ūsų ir plaukų.
Nežinau, ar visi atvyko, ar kažkas šaiposi, bet galbūt bus kitų susitikimų. Tiesa, dar negaliu pasakyti, kur ir kada. Trumpai papasakosiu, kaip sekėsi tiems, kurių nebuvo. Sėdėjome Kolomenskoje esančiame valykloje ir ratu visi pasakojo apie save, ką jis veikė ir kaip jis pateko. Pasibaigus ratui, visi išsiskirstė į mažas interesų grupes ir bendravimas tęsėsi.
Na, kelios nuotraukos iš susitikimo.
Klausimai
Natūralu, kad šiame įraše norėčiau surinkti atsiliepimus ir užduoti klausimus. Šis susitikimas buvo išbandymas, todėl jis vyko pasimatymų formatu. Pirmą kartą - to pakako. Patvariausi išliko iki 22 val. Ir net stovėdami prie metro negalėjome atsisveikinti 🙂
- Ko trūko šiame susitikime?
- Ar jums reikia daugiau susitikimų?
- Koks formatas reikalingas?
Aš užduodu paskutinį klausimą ne veltui, nes, mano patirtis rodo, kad jei tęsite toliau, tada «vėl susitikti» jis nebebus toks įdomus ir teoriškai turėtų būti kitoks formatas / formatai. Nors, žinoma, jei visi išsiskirstys (daugelis išreiškė šį norą), tada kiekvieną kartą bus tik nauji dalyviai ir šis klausimas dingsta 🙂
P.S. O štai dar vienas Marijos Murashovos albumas - http://vk.com/album29502632_176198592
