Mongolijos tradicijos
Didelė teritorija ir menka informacija apie Mongolijos gyvenimą, gyvenimą ir tradicijas daro šią valstybę paslaptingą ir linksmą daugybei keliautojų, kurie daug žino apie turistinius malonumus. Kelionė į Mongoliją reiškia atrasti tėvynę Čingischaną, pagauti laisvės vėją didžiuliuose stepių plotuose ir amžinai pamėgti koumissą, kuris suteikia jėgų ir pipirų nenutrūkstamam klajokliui..
Laikas rinkti akmenis
Viena iš senovinių Mongolijos tradicijų yra akmenų rinkimas ir specialių konstrukcijų, vadinamų „ovo“, statymas iš jų. Į polius supilti akmenys žymi šventas vietas ar svarbius įvykius žmonių gyvenime. Netoli ovo negalima triukšmauti ir net kalbėtis, draudžiama laužus kūrenti ir juo labiau naikinti šventas piramides.
Likę mongolai yra labai draugiški ir svetingi. Jiems įprasta suteikti svečiui ne tik pagalbą, bet ir tikrą garbę bei pagarbą. Pavargęs keliautojas visada ras prieglobstį Mongolijos jurte ir gaus nakvynę bei maistą, jį sudomins įdomus pokalbis ir pasiūlys viską, kas yra neturtingoje šeimoje. Mongolijos tradicijos neatlygina už svetingumą, nes bet kokia pagalba čia teikiama iš širdies pusės.
Nomadiniai žmonės
Mongolų genčių istorija yra klajoklių istorija. Šimtmečius šalies gyventojai vertėsi galvijų veisimu ir nuolat judėjo iš vienos vietos į kitą ieškodami naujų ganyklų. Jų namų patogumui sukurtas specialus dizainas ir lengvai išardomi ir per kelias minutes atstatomi. Mongolų jurta vadinama „ger“ ir elgesio taisyklės joje gali atrodyti gana sudėtingos asmeniui, kuris nėra atsidavęs Mongolijos tradicijoms.
Net šiuolaikiniai mongolai labiau mėgsta savo klajoklių būstus nei kiti, jurtus visur galima pamatyti ne tik stepėse, bet ir šalies sostinėje. Veltinio namai yra padalijami į vyriškas ir moteriškas puses, o priešingos lyties žmonės neturėtų kirsti „svetimos teritorijos“ sienų. Valgydami svarbu laikytis dešinės rankos taisyklės, nes kairė tarp vietinių laikoma nešvaria.