Daria jau kartą sakė, kad mes čia ir vieną kartą turime dviračius mes turėjome važiuoti mūsų apylinkėse. Kadangi neturime daug laiko laisvalaikiui, tik po mėnesio vėl galėjome išeiti, bet pagaliau pasiekėme jūrą.
Aš nežinau apie tave, bet gyvenimas mus nuolat moko džiaugtis paprastais dalykais. Atrodytų, nuvažiavome 20 km dviračiais, taip, tuo pačiu keliu, bet mes tiesiog grįžome namo sparnuoti. Bet nieko reikšmingo neįvyko. Tik pagalvok, vėjas tavo veide, alyvinis dangus virš galvos, džiova jūra ...
Dviračio ritė
Kaip ir praėjusį kartą, trys iš mūsų važiavo, Jegoras už manęs. Užsiėmimai baigėsi iškart po to, kai jie susirinko ir nuėjo. Turėjome tik valandą iki tamsos, bet dienos ir nakties pokyčiai, saulėlydis ant Hainano, kaip paaiškėjo, yra puikus laikas pasivaikščioti. Be to, šiluma sumažėjo, o priešpriešinis vėjas sukuria reikiamą temperatūrą, kai jums nėra šalta, bet ir ne karšta. Šaunu, jūs kažkur einate ir šiuo metu pamirštate visas problemas. Man net ėmė kilti mintys, ar vėl nusipirkti sau didelę (mes pardavėme savo), vaiko kėdutę ir važiuoti namuose Maskvoje. Tiesa, mieste nemėgstu važinėti.
Man labai patinka ilgos promenados Linshui idėja. Be to, miestas gana greitai baigiasi, o krantinė tęsiasi ir tęsiasi. Aplink tik laukus ir retus pastatus, o važiuodami geros upės keliu, upės apsuptyje, kalnų apsuptyje ir netrukdydami automobiliams. Taip, čia iš karto tampa aišku, kad miestas yra valomas ir dėl to jis ten švarus, tačiau čia yra daugiau nei pakankamai šiukšlių, čia yra dar viena Kinijos nacionalinė ypatybė. Tačiau jie nėra vieni, o šiukšlių nėra tik Europos sostinėse.
Taip baigiasi krantinė, už jūros
Vaikinai gėdijasi kameros
Mano skaičiavimais, krantinė yra apie 5–7 kilometrus. Dviratininkui gana, bet vaikščiojančiam gana. Todėl nesunku sutikti kokį nors bėgiką ar tiesiog vaikščiojančią porą. Krantinė traukia visus iš eilės, kažkas sėdi ant parapeto ir klausosi muzikos, kažkas tempia stalą ir kėdes bei valgo. Juokinga, kad mes važiavome atgal į pikio tamsą ir priekinis žibintas tamsoje periodiškai grobė šaldytas figūras.
Galutinis kelionės tikslas buvo jūra, į kurią teka upė. Vieta graži, smėlio nerija, iš vienos pusės banguojanti jūra, iš kitos - gėlas vanduo. Horizonte, kalnuose ir jūroje iškart trys spalvos. Gamta bandė! Bet svarbiausia nežiūrėti po kojomis, yra šiukšlių.
Viską uždengia šiukšlės po kojomis
Pasaulių pasienyje
Labai atmosferiška vieta, kalnai, vėjas, kinietiška pavėsinė
Paplūdimys atvirkščiai yra ne toks įdomus
Vėlgi mes, selfie atminimui
Dangus glumina
Peizažai taip pat
Lėtas užrakto greitis
Galite pasiimti gražų „selfie“, tačiau štai kaip jis atrodo realybėje
Po kelionės sustojome užkąsti
Vaizdo įrašas
Kadangi neseniai gavau veiksmo kamerą (mano „Xiaomi Yi“ apžvalga), tada laikas pradėti ja naudotis, kad suprastum, ką ji gali, o kas ne. Nežinau, ar man pavyko perteikti tos dienos atmosferą, bet vėlgi man patiko fotoaparato dydis, gali būti pašalinta, kad nešaudyčiau su įprasta kamera, nes ji netilptų mano kišenėje, iš kur man jos gauti, pavyzdžiui, vairuodamas dviratį. Tiesa, iš tikrųjų tapo aišku, kad mums reikia tvirtinimo elementų ir stabilizatoriaus su steadicam, kitaip važiuojant dviračiu toks drebėjimas, kad vaizdo įrašas tampa mažai tinkamas naudoti.
P.S. Galbūt Rusija jau įsibėgėja ant dviračių? 🙂
